Contact us

Let‘s talk about data analytics for your company

Contact us

Tvarumas ir matematika

By Giedrius Rumšys, August 8, 2022

Žmonės nuo seno priima tvarumo sprendimus. Papasakosiu apie kelis iš jų.

XX a. pr. buvo tikima, kad arkliai daug labiau teršia miestus negu automobiliai.

Iš tikrųjų, tiek arklių išmatas, tiek po kelis mirusius gatvėje arklius per dieną galima kaltinti dėl daugybės žmonių ligų. Įsivaizduokite, kad mėšlas buvo pučiamas vėjo tiesiog gatvėje, skraidė musės, nuo negyvų arklių bakterijų buvo užkrečiamas geriamasis vanduo. Šiame fone automobilis atrodė daug patrauklesnė alternatyva, nors tuo metu jo greitis buvo ne ką didesnis negu arklio. Tačiau tada niekas nematavo automobilių įtakos gamtai. Ji nebuvo tokia akivaizdi, kaip arklių įtaka gamtai. Neturėdami tikslių duomenų žmonės automobilius laikė geresne alternatyva arkliui.

1907 m. liepos 15 d. Londono elektrinių autobusų kompanija atidarė maršrutą Londono mieste. Jie buvo pirmieji dviaukščiai autobusai – elektriniai. Autobusai buvo tylesni ir patogesni nei dyzeliniai: žmonės juos pamėgo. Įmonė spindėjo savo sėkme: po metų turėjo 20 veikiančių elektrinių autobusų ir du maršrutus. Deja, kompanija buvo paduota į teismą dėl finansinių machinacijų ir neužilgo teko užsidaryti. Gaila, kad šios kompanijos paveldas liko tik raudoni dviaukščiai autobusai, bet ne elektriniai. Elektrinių autobusų nebeliko ir kas žino, kaip būtų pasisukęs mūsų pasaulis, jeigu tuo metu žmonės būtų nusprendę vystyti ne naftos produktais varomus autobusus, o elektrinius. Sprendimas dėl dviaukščių autobusų buvo puikus turistinis triukas, bet sprendimo dėl elektra varomų autobusų vystymo nebuvo sulaukta. Todėl net ir šiandien Londone marširuoja dviaukščiai dyzeliniai autobusai.

Tačiau tada niekas nematavo automobilių įtakos gamtai. Ji nebuvo tokia akivaizdi, kaip arklių įtaka gamtai. Neturėdami tikslių duomenų žmonės automobilius laikė geresne alternatyva arkliui.

Esu įsitikinęs: jeigu žmonės tuo metu būtų matavę CO2 išmetamų dujų kiekį, jeigu būtų žinoję apie ilgalaikę įtaką gamtai, Londonas nulį emisijos tikslą būtų pasiekęs 1950 m. vietoj dabar keliamo tikslo 2037 m.

Dar vienas tvarumo sprendimas susijęs su kompanija „Shell“. Ji 1982 m. užsakė privatų mokslinį tyrimą apie naftos ir naftos produktų poveikį gamtai. Tyrimo rezultatuose buvo kalbama apie šiltnamio efektą ir kur nuolatinis šiltėjimas gali atvesti planetą Žemę. „Shell“ nusprendė nepasidalinti tyrimo rezultatais su visuomene, nes tai reikštų neigiamą požiūrį į „Shell“ produktus. Galbūt, jeigu anksčiau būtume žinoję apie Žemės šiltėjimą ir galimus kataklizmus, būtume galėję anksčiau reaguoti ir išgelbėti mūsų planetą?

Esu įsitikinęs: jeigu žmonės tuo metu būtų matavę CO2 išmetamų dujų kiekį, jeigu būtų žinoję apie ilgalaikę įtaką gamtai, Londonas nulį emisijos tikslą būtų pasiekęs 1950 m. vietoj dabar keliamo tikslo 2037 m.

Priimami sprendimai dėl tvarumo keičiasi. Iniciatyvos „ne popieriui!“, „taupyk elektrą“ mokomos mokykloje ir taikomos daugumoje biurų. Kai kuriose šalyse uždrausti plastikiniai maišeliai. Elektrinių automobilių pardavimai auga. Sparčiai statomos vėjo ir saulės elektrinės. Nauji būstai statomi vis energijai efektyvesni. Ir vis dėlto, ar mes darome pakankamai? Ar Žemėje žmonėms bus malonu gyventi?

Kai kurie mokslininkai skelbia, kad žmonės jau pavėlavo – negrįžtami procesai prasidėjo. Politikų reakcija per lėta, tam tikros šalys neprisitaiko prie naujų būsimų realijų ir net nekreipia dėmesio į tvarumo iniciatyvas. O Europos Sąjunga – priešingai – yra tvarumo sprendimų lyderė. Artimiausiu metu ES paskelbs direktyvą, kaip kiekviena įmonė turi matuoti poveikį aplinkai ir socialinei visuomenės gerovei. Tokias nefinansines ataskaitas visos įmonės turės pateikti 2026 m. Jau dabar galite pastebėti, jog kai kurie bankai iš jūsų įmonės prašo pateikti nefinansinius duomenis, susijusius su tvarumu ir jo iniciatyvomis. Tai nėra atsitiktinumas, o kryptingas ES biurokratijos darbo rezultatas.

Paklausius nuostabių konferencijos „Sustainability with SAP: Chasing Zero“ pranešėjų, kyla klausimas: ar mes šiandien priimame gerus tvarumo sprendimus? Pavyzdžiui, baterijų atliekų klausimas nėra technologiškai išspręstas.

 

Vadinasi, jeigu dabar perkame elektromobilius, vis tiek teršiame gamtą. Saulės modulių, kaip atliekų, perdirbimas – taip pat technologiškai sistemiškai neaiškus klausimas. Nors ir egzistuoja gamyklų, kurios gali perdirbti modulius, jų yra per mažai artėjančiai perdirbimo paklausai patenkinti. CO2 taršą mažinančios technologijos turbūt vis tiek yra geriau negu praeityje. Geriau negu naudoti taršius automobilius arba taršias energijos gamybos priemones. Turbūt. Kad sužinotume tiksliai, reikia matuoti visą gaminio ciklą. O geriausia būtų lyginti tarpusavyje kelias technologines alternatyvas, tarkim, elektromobilių ir vandenilinių automobilių poveikį aplinkai. Ir tik palyginus, skatinti iniciatyvas.




Tvarumas su SAP

Ask our consultants

Contact us

Get data analytics news into your inbox

Infotrust team once a month shares BI news, products updates, technology trends and invitations to events and trainings. Mark your interests: